Megztas miestas, arba rankdarbių grafičių judėjimas (1 dalis)

Dizainas: Strickbombe

Menininkai ir rankdarbių kūrėjai įvairiose pasaulio vietose, siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į nejaukias ir šaltas viešąsias erdves, nėriniais ir mezginiais puošia įvairius statinius, gatves, medžius. „The New York Times“ 2011 m. gegužę šį judėjimą pavadino pasauliniu fenomenu. Judėjimas vadinamas įvairiai – „bombardavimu siūlais“, „siūlų šturmu“, „partizaniniu mezgimu“, „mezginių grafičiu“. Tai grafičių arba gatvės meno rūšis, kuriame vaizdas kuriamas mezgant ar neriant, o ne piešiant dažais, kreida, kaip įprasta matyti daugelyje piešinių ant pastatų sienų. Kitaip nei grafičiai, sukurti dažais, rankdarbių grafičiai yra lengvai pašalinami. Ši meno rūšis kelia susižavėjimą, tačiau priskiriama grafičiams – pastarieji kuriami nelegaliai. 

Tačiau plintantis judėjimas pamažu keičia visuomenės požiūrį į rankdarbių grafičių kūrėjus – jie vis mažiau laikomi vandalais ir amatininkais, pradedami vertinti kaip menininkai. 2011-ųjų metų birželio 11-ąją pirmą kartą buvo minima Bombardavimo siūlais diena. Rankdarbių grafičių kūrėjai fotografuoja, filmuoja savo kūrinius ir paskelbia apie tai tinklaraščiuose, socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, todėl nenuostabu, jog judėjimas taip greitai plinta. 

Magda Sayeg, „Knitta Please“ įkūrėja iš JAV, daugelio laikoma mezginių grafičio motina. Tai – keli iš jos darbų Paryžiuje ir Balyje. Mezginiai po truputį tampa popkultūros elementais. Magda Sayeg viena nebespėja atlikti užsakymų, todėl jai padeda 5 asistentai, o virbalus pakeitė mezgimo mašina. 

Dizainas: Magda Sayeg. Nuotrauka: The New York Times

Dizainas: Magda Sayeg. Nuotrauka: The New York Times

Dizainas: Magda Sayeg. Nuotrauka: BNPS

Rankdarbių grafičiai gerai matomose miestų vietose atsiranda labai greitai. Šio judėjimo nariai, porelė iš JAV, lukteli, kol turistai pozuoja prie Rokio statulos. 

Nuotrauka: The New York Times

Ir apvelka statulą ryškia liemene, ant kurios esantis užrašas siūlo turistams verčiau apsilankyti meno muziejuje. Turistai paprastai sugaišta daug laiko pozuodami prie statulos ir nebesuspėja aplankyti muziejaus, kurio ekspozicijų vertė didesnė. 

Nuotrauka: The New York Times

Idėjos autorė teigia, jog gatvės meną ir grafičius daugiausia kuria vyrai, o rankdarbių grafičiai - daugiau moterų veikla. Rankdarbiai labiau laikomi moterišku užsiėmimu, o ši meno rūšis atskleidžia motiniškus instinktus sušildyti, apgaubti šiluma tai, kas atrodo šalta. 

Nuotrauka: The New York Times

Per Kūčias menininkė Agata Oleksiak įvairiaspalviu apklotu uždengė jaučio statulą, esančia netoli Volstryto Niujorke. Visa tai buvo nufilmuota ir patalpinta vaizdelyje, kurį galite peržiūrėti čia.

Dizainas: Agata Oleksiak. Nuotrauka: The New York Times

Interneto svetainėje „Knitted Landscape“ talpinamos nuotraukas su megztais grybais, akmenimis ir pan. netikėtose vietose. 

Nuotraukos: Knitted Landscape

Danijoje vykdytas projektas protestuojant prieš karą Irake: grėsmingas tankas buvo apdengtas rožiniu megztu ir nertu užtiesalu ir paverstas linksmu žaislu. 

Lauren Marsden nusprendė numegzti užrašus kelio ženklams, stovintiems tose gatvėse, kuriose ji anksčiau gyveno. 

Ar jums teko matyti megztų ar nertų grafičių matomose miesto vietose?
Tęsinys - 2-je dalyje.
Anksčiau apie tokį judėjimą Japonijoje ir tokių renginių reikšmę rašiau šiame straipsnyje.

Vilija Butėnienė

Šaltiniai 

Yarn bombing

Getting Cozy in Public