Mielieji rankdarbių kūrėjai, tegul Lietuvos Valstybės atkūrimo diena jums būna pakili, jauki, pilna gilių apmąstymų ir jaukaus bendravimo su artimaisiais.
Gražiai poetas Justinas Marcinkevičius rašė eilėraštyje „Dainuoju Lietuvą“:
Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą,
išaugusį iš pelenų,
kaip savo rūpestį didžiausią,
kuriuo lyg vieškeliu einu.
Laukų ir pievų žalias šilkas
nuo durų slenksčio lig dangaus.
Protingos krosnies kvapas šiltas -
visai kaip artimo žmogaus.
Atsidaryk man, atsiverk man
visom širdim - kaip šaltiniu,
leisk pažiūrėt į šitą versmę
gyvos kalbos, gyvų žmonių!
Dar viskas gyva, viskas rėkia
kapais, muziejais, žaizdomis.
Imu į ranką duonos riekę
ir taip kalbuosi su jumis.
Kalbuos per vandenį, per duoną,
per orą, ugnį, per medžius.
Girdžiu iš visko, kas man duota,
jus - kaip lietuviškus žodžius.
Tautinę temą palietus, negalima neprisiminti, kiek daug Trispalvės spalvų rankdarbių buvo sukurta specialiai krepšinio čempionatui - apie tai „Rinkodara rankdarbiams“ rašė straipsnyje „Tendencija: Lietuvos vėliavos spalvų rankdarbiai?“. Ne veltui pastarasis - vienas skaitomiausių šią savaitę.
Idėją švęsti Vasario 16-ąją siūlo tinklaraštis „Jauku namuose“: šventinę nuotaiką padėtų sukurti rankų darbo papuošimai.
Viena rankdarbių iš veltinio kūrėja skatina mylėti Lietuvą ne tik Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją ir pristato Trispalvės spalvų auskarus (čia).
Taip pat galima pamąstyti ir apie kitą, ne tokią tiesioginę Tėvynės įtaką kuriant rankdarbius. Įkvėpti gali ir Lietuvos istorija, senoviniai drabužiai ir aksesuarai... O kokia metų laikų kaita: kiek spalvų, kiek skirtingų pavidalų, faktūrų! Dažnai tenka pastebėti, jog lietuvių kūriniai skiriasi nuo kitų tautų kūrėjų dirbinių - galbūt todėl, jog ir mes patys nuo jų skiriamės? Jog mūsų gamta tokia, jog tokia istorija, tokia kalba... o tai ir mūsų grožio suvokimą nulemia?
Kokie jūsų pamąstymai šia tema?
Vilija Butėnienė
1 komentaras:
Rašyti komentarą