1-os dalies tęsinys.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Sigitas Besagirskas, bendradarbiaujantis su Lietuvos tekstilės įmonėmis ir užsienio partneriais, padedančiais toms įmonėms patekti į užsienio rinkas. Pranešėjas apžvelgė Lietuvos mados kūrėjų galimybes rinkoje. Pirmiausia, apie kūrinių pirkėjus: rinkoje yra apie 8 procentus pirkėjų, kuriems patinka viskas, ką jūs sukuriate; apie 8 procentus pirkėjų, kuriems visada kas nors nepatinka; apie 84 procentus pirkėjų, kuriuos reikia įtikinti tuo, ką jūs darote, paskatinti nusipirkti jūsų kūrinių. Į šiuos pirkėjus kreipiami rinkodaros sprendimai.
Specialistas nurodė, jog trūksta tikrųjų mados diktatorių, kurių kūryba turėtų didelės įtakos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kūrėjai dažnai stokoja pardavimo įgūdžių ir nesispecializuoja konkrečioje srityje (specializacija laikoma, pavyzdžiui, megzti drabužiai vaikams, megzti drabužiai gėjams ir pan.).
Nors mados versle egzistuoja minėtos silpnybės, yra nemažai sprendimų mados verslui gerinti:
· kooperuotis mados rinkos organizacijoms ir kūrėjams, kad būtų pasidalyta patirtimi, žiniomis, sujungti gebėjimai. Lietuvos rinka yra maža, todėl svarbu palaikyti abipusiai naudingus ryšius su kitomis organizacijomis, kooperuotis vertikaliai – kūrėjui ir kūrinių platintojui, idėjos kūrėjui ir idėjos įgyvendintojui.
· Sukurti tai, dėl ko nebūtų gėda. Vertėtų stengtis užsienio užsakovams iš karto pristatyti kokybiškus ir įdomius kūrinius, kad nebūtų sugadinta jūsų ir kitų lietuvių prekių ženklų reputacija. Pasitikrinti, ar sukurtas produktas yra geras, galima stengiantis parduoti jį draugams.
· Įkyrėti (aš tai pavadinčiau atkaklumu – juk tikima savo kūriniu ir stengiamasi įtikinti platintoją pasirinkti būtent jūsų kūrinius). Pasirinktam platintojui (galerijai, parduotuvei, mugių organizatoriams ir pan.) nusiųskite pasiūlymą, negavę atsakymo, paskambinkite – pranešėjas siūlo nenuleisti rankų net jei neigiamą atsakymą gaunate nuolat jau pusmetį. Įkyrumas padeda pasiekti savo tikslų – jūsų gali būti paprašyta atsiųsti pavyzdžius. Be abejo, reikia stebėti, kokius kūrinius pasirenka parduoti ar eksponuoti galerija, kuria jūs domitės. Stengtis suvokti kūrinių pasirinkimo priežastis, siūlyti savo kūrinius. Reikėtų reikalauti, jog būtų nurodyta, kad kūrinį sukūrėte jūs (autoriaus teisės).
· Neužmigti ant laurų. Nenustoti investuoti ir tada, kai jau parduodate savo kūrinius; numatyti kūrybinį procesą: kiek rankdarbių per savaitę turėtumėte sukurti, per mėnesį turėtumėte sukurti ką nors nauja. S. Besagirskas siūlė prisiminti, jog jums vieną dieną nekuriant, jūsų konkurentas gali aktyviai kurti; nesukurtas kūrinys – mažesnė pasiūla pirkėjams, mažesnė rinkos dalis; jei nekuriama daugiau, nežengiamas žingsnis pirmiau kitų, po truputį atsiliekama. Todėl reikėtų iš savęs reikalauti nuolatinio kūrybingumo.
Festivalio „Mados infekcija“ logotipo autorius, agentūros „Ai-Du Branding“ vadovas Aidas Urbelis kalbėjo apie prekės ženklo identiteto kūrimą ir plėtojimą madoje. Dabartinį laikotarpį pranešėjas vadina prekės ženklo pardavimo amžiumi – parduodamas įvaizdis, o ne pats kūrinys. Todėl į prekės ženklą verta investuoti.
Norint sukurti prekės ženklą, reikia atlikti tyrimus, kurių metu nustatytumėte, kas vertinama jus dominančioje rinkoje, kurias iš šių vertybių galėtumėte priskirti savo prekės ženklui. Jums svarbu išsiskirti iš kitų, skelbti apie unikalias vertybes, kurias sudėtinga nukopijuoti kitiems: pavyzdžiui, sukurti naują mados tendenciją, technologiją ir panašiai.
Siekdami pozicionuoti tarptautiniu mastu, turėtumėte atsižvelgti į tokius veiksnius:
· kategoriją, kurioje kuriate ir parduodate savo kūrinius. Ją reikėtų apibrėžti kuo tiksliau. Kūrinius svarbu pristatyti savo draugams – taip galima stebėti jų reakcijas, kurios padėtų priimti reikšmingus sprendimus dėl dizaino, galimų pirkėjų, reklamos, pardavimo vietų. Taip pat didelę reikšmę turi verslo planas, ypač – finansiniai skaičiavimai (sprendimai dėl kainodaros), kurie atliekami mažiausiai 5 metams. Jei imate paskolą, pranešėjas pataria neišleisti visų gautų pinigų per pirmus pusantrų metų, kadangi grąžos iš prekės ženklo galima tikėtis po maždaug 5 metų.
· Prekės ženklą. Mados verslas veikia globalioje rinkoje, todėl pavadinime nebūtina nurodyti savo lietuviškos pavardės, kurią užsieniečiams gali būti per sudėtinga įsiminti. Prekės ženklas turi pasižymėti unikalumu, tačiau būti globalus: tai gali būti ypatingas judėjimas, technologija ir panašiai. Be to, vertėtų nuolat svarstyti: ką pirkėjas iš viso to gaus, kokias jo emocijas sukels kūrinys, kadangi madoje labai svarbus emocinis lygmuo.
· Kilmės vietą. Kadangi Lietuva pasaulyje nėra pozicionuojama kaip mados šalis, didelį vaidmenį atlieka kooperacijos projektai, kurių metu vykdomi viešieji ryšiai, pristatant kūrinių kategoriją, konkretų prekės ženklą ir valstybę ar kelias valstybes (pavyzdžiui, Baltijos šalis). A. Urbelis siūlo mados atstovams skirstytis pagal specializacijas: pavyzdžiui, būtų galima suburti stiprius vyriškų ir moteriškų papuošalų prekių ženklus. Užsienio rinkose įrodyti, jog Lietuvoje kuriama kokybiška ir įdomi mada, užpildant kuo daugiau nišų. Taip būtų gerinama Lietuvos, kaip mados šalies, reputacija: „Lietuva – drąsi mados šalis“.
Norint trumpai prisistatyti būsimiems verslo partneriams, galima taip aprašyti savo prekės ženklą:
1. Prekės ženklas:.....................
2. Kategorija:............................
3. Produktas (kūrinys) skirtas: .............
4. Iš kitų produktų išsiskiriantis: .......................
5. Iš kitų prekių ženklų išsiskiriantis (prekės ženklo atributas): ...........
6. Kūrinio nauda pirkėjui:.................
7. Prekės ženklo kuriama emocija: .........
Prekės ženklo įvedimo į rinką žingsniai:
· verslas verslui – prisistatymas tiekėjams, platintojams, kai rengiama daug pristatymų, rodomi kūrinių pavyzdžiai, kainoraštis, apsispręsta dėl norimo pelno dydžio, gamybos terminų, teikiami suvenyrai, smulkios dovanėlės dominančių organizacijų atstovams. Bendraujant su kitomis mados verslo organizacijomis, svarbu neturėti neigiamo nusistatymo: jei teko nusivilti dėl nepavykusio bendradarbiavimo, po kurio laiko vėl bandykite susisiekti, ginkite savo nuomonę ir nemaišykite asmeninių ir verslo problemų. O iniciatyvą bendradarbiauti su kitomis organizacijomis pirmiausia turėtų rodyti būtent kūrėjai.
· Verslas vartotojui, kai prekės ženklas padaromas geidžiamu: rengiami pranešimai žurnalams, tinklaraščiams ir pan. Bendraujant su potencialiais ir esamais pirkėjais svarbu teikti realią naudą: dalyti naudingus patarimus, teikti reikšmingą informaciją apie kūrinius. Sukūrę prekės ženklą, patikrinkite jį tarptautiniu mastu: ar įdomus, ar skatina smalsumą?
· Prekės ženklui sukuriama reputacija, jis tampa brandu.
Apie rinkas, kuriose perspektyvu parduoti mados kūrinius, pranešėjai minėjo Japoniją, kurioje gyvena madą mėgstantys žmonės ir skiriantys jai daug dėmesio, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Rusiją, Islandiją, kuri laikoma „neatrastąja rinka“, kurioje mados kūrinių kainos gana didelės.
Apibendrinant visus penkis pranešimus, galima teigti, jog Lietuvos mados verslui gerinti labai svarbu kooperuotis mados organizacijoms ir reprezentuoti šalį tarptautiniu mastu, kurti ir atkakliai plėtoti savo prekės ženklą, nuolat dėti pastangas kurti unikalų produktą. Teisingai pastebėjo renginio vedėjas: „visa tai, apie ką buvo kalbėta pranešimuose, yra receptų visuma, kuri žada sėkmės galimybę“. Specialistų pastebėjimai yra tam tikros gairės, kurios padės kūrėjams tinkamai veikti mados rinkoje, tačiau rezultatai priklauso tik nuo kūrėjų sprendimų ir veiksmų.
Ar jūs dalyvavote šiame seminare? Kokie jūsų pastebėjimai? Ar sužinojote vertingos informacijos?
Vilija Butėnienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą