Kaip kurti ir plėtoti mados verslą: pastebėjimai iš „Mados infekcijos“ seminaro (1 dalis)

Rankdarbiai vienokiu ar kitokiu būdu priskirtini mados verslui: rankdarbių kūrėjai siūlo įvairių aksesuarų, drabužių ir panašių kūrinių, stebi mados tendencijas, parduoda kūrinius išskirtinumą mėgstantiems žmonėms. Todėl mados atstovams skirtos įžvalgos gali būti naudingos ir rankdarbių kūrėjams. Į šiandien vykusį „Mados infekcijos“ seminarą apie mados verslą susirinko žinomi ir jaunieji Lietuvos dizaineriai, mados rinkos atstovai ir žmonės, besidomintys mados verslu. Pagrindinė penkių, seminaro metu pristatytų pranešimų idėja: veikla globalioje rinkoje, kooperacija su kitais mados rinkos dalyviais ir prekės ženklo plėtra. Apie visa tai – išsamiau. 

Kūrėjas – išskirtinės istorijos pasakotojas 

Pirmąjį pranešimą pristatė Katrina í Geil iš Farerų salų. Dizainerė turi beveik dešimt metų patirties tekstilės dizaino srityje ir domisi kūrybinių procesų (mezgimo) valdymu. Kaip labai reikšmingą tendenciją ji nurodė liaudiškus motyvus, tradicinius rankdarbius, natūralias medžiagas: daug įdomių ir gražių dalykų jau yra sukurta anksčiau, tačiau juos reikia perkurti, naujai pateikti. Požiūris turi būti novatoriškas ir įdomus, o kūriniai visiškai kitokie, kad užsitikrintų savo pozicijas pasaulinėje rinkoje. Svarbiausia yra turėti savo istoriją: kūrėjas turi žinoti, kas jis yra, visa tai atsiskleidžia ir jo kūriniuose. Kūrėjo išmanymas, įsitikinimai,elgesys, gebėjimas įsivaizduoti ir plėtoti naujas idėjas nulemia tai, ką jis sukuria ir pristato pirkėjams. Pavyzdžiui, mezginių išskirtinumą lemia pasirinkti siūlai, atlikimo technika, forma, raštai, spalvos. Tačiau tai – tik techninė mados verslo pusė, kurios nepakanka sėkmingai veiklai. Mezginius kuriantis žmogus taip pat turi suvokti ir išmanyti kultūrą, madą, kad jo mezginiai būtų perkami. Dizainerė siūlo konkrečioje kultūroje atrasti unikalių dalykų, juos pateikti naujai, kitame kontekste; kooperuotis su galerijomis, medžiagų tiekėjais, kitais kūrėjais; pasidomėti užsienio kūrėjų patirtimi, jų kūrinių meniniu lygiu, kokybe, kad Lietuvoje sukurtas rankdarbis atitiktų tarptautinius standartus. O kad jūsų pasakojama istorija būtų kuo įspūdingesnė, verta ugdyti save kaip asmenybę: kas jūs esate? Kokią istoriją savo kūriniais norite papasakoti kitiems žmonėms? 

Kas svarbu, norint talentą paversti verslu 

Kūrybinių industrijų projektų vadove dirbanti Eva Olde Monnikhof iš Olandijos pabrėžė, jog šiuolaikiniam kūrėjui vien kurti nepakanka – sėkmę gali atnešti domėjimasis kitomis sritimis (pavyzdžiui, teise, vadyba, finansų valdymu) ir šių žinių taikymas praktikoje. Įvairūs verslo mokymai, seminarai kūrėjams organizuojami ne todėl, kad norima juos padaryti verslininkais, o dėl to, jog kūrėjai sukauptų reikalingų žinių. Tačiau žiniomis reikia naudotis, jas taikyti savo veikloje – tik tokiu būdu galima įsitikinti, jog šios žinios yra vertingos verslui. Jauniems kūrėjams E. O. Monnikhof pataria pasimokyti ir perimti patirtį iš anksčiau rinkoje veikiančių sėkmingų organizacijų. 

Mados versle svarbu įvertinti save: savo asmenybę, savo organizaciją, savo kūrinius. Tai galima padaryti užpildant tokią lentelę:

Ir atsakyti į tokius klausimus: 

Kas gali atnešti veiklos sėkmę? 

Kas gali neigiamai paveikti veiklos sėkmę? 

Kaip panaikinti (sumažinti) iškilusį pavojų? 

Kaip iškilę pavojai paveiks pelną, pajamas? 

Kaip ketinate išlikti sunkiausiu laikotarpiu? 

Viena iš pagrindinių pranešėjos pastabų buvo nepamiršti, kodėl norėjote kurti, kodėl pradėjote kurti rankdarbius. Visa tai suteiks drąsos pristatant savo kūrinius kitiems. Taip pat nenusivilti, jei nepavyksta įgyvendinti planų ir būti realistiškiems. Kadangi vienas žmogus paprastai neturi visų mados verslui kurti ir sėkmingai plėtoti reikalingų savybių, svarbu bendradarbiauti su kitais ir taip įgyti savybių, kurių stokojama. Be to, mados rinka yra tarptautinė rinka,todėl svarbu mokėti užsienio kalbų. Juk tam, kad sėkmingai plėtotumėte rankdarbių verslą, svarbu dalyvauti tarptautinėse parodose, savo kūriniais prekiauti užsienio interneto svetainėse. 

Sunkumai, iškylantys kuriant ir plėtojant mados ženklą 

UAB „LTM Garments“ pardavimo vadovas, atsakingas už dizainerės Eglės Žiemytės prekės ženklo „D.EFECT“ plėtrą ir pardavimus, Simonas Gedžius pasakojo apie sunkumus kuriant ir plėtojant savo mados ženklą. Per dvejus metus S. Gedžiui ir jo komandai dizainerės kūrinius pavyko pasiūlyti 14-oje valstybių, kuriose lietuvės darbais prekiaujama iki šiol. Mados prekės ženklą gali turėti vienas žmogus arba žmonių grupės: 

· vienas dizaineris. Lietuvoje labai paplitęs reiškinys, kai kuria ir vadybos sprendimus priima tas pats žmogus. S. Gedžio nuomone, tai – vienas blogiausių atvejų, kadangi paprastai nepakanka kompetencijų ar laiko atlikti visų svarbių veiksmų; 

· kūrybinis susivienijimas, kai į grupę susijungia keli kūrėjai ir prisistato bendru prekės ženklu; 

· kūrėjas ir verslo partneris; 

· idėjų kūrėjas ir idėjų įgyvendintojas. Lietuvoje įprastas reiškinys – dizainerio kuriamos idėjos ir gamintojų įgyvendinami dizainerio sumanymai; 

· kūrėjas ir investuotojas. Kūrėjas atsakingas už idėją ir jos įgyvendinimą, o investuotojas rūpinasi reklama ir panašiai; 

· kūrėjas ir licencijos savininkas. Kūrėjas turi savo prekės ženklą, o licencijos savininkas perka teisę naudotis kūrėjo vardu. Tokiu būdu naudojamasi kūrėjo įvaizdžiu, už tai kūrėjas gauna apie 5 – 7 procentus nuo licencijos savininko pajamų; 

· amatininkas. 

Yra įvairių prekės ženklo pardavimo būdų: 

· didmena, kai parduotuvėms, galerijoms kūrėjas parduoda savo kūrinius. Šis būdas patogus, paprastai pristatoma kolekcija; 

· mažmena, daugiau išlaidų reikalaujantis būdas, kai kūrėjas pats rūpinasi kūrinių pardavimu; 

· elektroninė prekyba; 

· asmeniniai užsakymai, kai kuriama pagal klientų užsakymus; 

· visų ankstesnių būdų derinys. 

Kūrėjas pasirenka, kuris būdas ar būdai tinkamiausi jo veiklai, apsvarsto, ar turi galimybių kurti dideliais kiekiais, ar turi žinių plėtoti pasirinktą pardavimo būdą, galbūt nuolatines pajamas užtikrintų kelių, o ne vieno būdo pasirinkimas. 

Kuriant mados verslą, svarbu suvokti, kokie pagrindiniai sunkumai gali iškilti. Tokiu būdu galima numatyti, kaip išvengti šių pavojų ar juos sumažinti. Plėtojant prekės ženklą, kūrėjams kyla tokių sunkumų: 

· finansinių. Tai gali būti susiję su apyvartinėmis lėšomis: audiniai, siūlai ir kitos medžiagos gali būti perkamos liepą, kūriniai gaminami rugpjūtį, o parduodami rugsėjį. Paprastai apmokėjimo už gaminius terminas yra 30 dienų. Vadinasi, pajamos už parduotus kūrinius gali būti gautos tik spalį. Todėl verta pasvarstyti, ar užteks turimų lėšų medžiagoms pirkti, o po to – naujai kolekcijai sukurti. Gali trūkti investuotojų dėl sferos nepatikimumo: Lietuvoje dar nėra labai tikima mados verslu, nors užsienyje daug turtingų žmonių investuoja į madą. Dar vienu sunkumu gali tapti klaidinga kainodara. Visada vertėtų pasitikrinti, ar tinkamai skaičiuojama kaina. Pavyzdžiui, mados srityje vieno kūrinio didmenos kaina yra 2 - 3,5 karto didesnė nei savikaina; vieno kūrinio mažmenos kaina 2,6 – 2,7 karto didesnė nei didmenos kaina. 

· Verslumo trūkumo. Tai gali lemti specialistų nebuvimas: trūksta mados vadybininkų, tiekėjų vadybininkų. Mados versle gali trūkti sinergijos: kūrėjai gali per mažai bendradarbiauti tarpusavyje, dalydamiesi informacija apie reikalingų medžiagų pardavimo ir kūrinių pardavimo vietas. 

· Vertės grandinės. Gali kilti sunkumų, kai rankdarbiams kurti reikalingos medžiagos iš gamintojų perkamos mažais kiekiais – šie gamintojai pirmenybę gali teikti masinę gamybą vykdančioms įmonėms, kurios nuolat perka dideliais kiekiais. Kokybės užtikrinimas svarbus norint, jog reikalingos medžiagos būtų pristatytos laiku, o kolekcijos kūrimas ir pristatymas nevėluotų. 

· Realizacijos. Vienetinius gaminius perkančių žmonių Lietuvoje nėra daug. Be to, kyla sunkumų dėl valstybės prestižo užsienio rinkose: reikia kūrėjų, mados atstovų, pristatančių Lietuvą užsienyje. Lietuvos mados kūrėjų prekių ženklai per mažai žinomi užsienyje. Dažnai rinka tinkamai neištiriama, trūksta jos išmanymo: reikia nustatyti potencialių pirkėjų poreikius; jei norima rankdarbių parduoti užsienyje, vertėtų apsilankyti toje šalyje, pasidomėti, ką nešioja, ką mėgsta, kuo domisi vietos gyventojai. Galbūt jūsų kuriamų rankdarbių jiems nereikia? Taip pat gali trūkti žinių apie pardavimo procesą. Pavyzdžiui, didžiausia paroda užsienyje nebūtinai geriausia ar naudingiausia jūsų verslui. Simonas Gedžius siūlo pirma nuvažiuoti į tokią parodą: stebėti, kas lankosi, ką perka, kiek kūriniai kainuoja, kas dalyvauja. Taip galima išvengti klausimo: „ką aš čia darau?“ 

· Kitų. Vertėtų nustatyti, kas yra tikslinis vartotojas, pirkėjas – koks jo vardas, pavardė? Yra kūrėjų, kurie patys neįpirktų savo kūrinių – kokia tikimybė, jog kas nors kitas galės pirkti? Kūrėjas turi būti pasiruošęs parduoti, o ne laukti, kol kažkas pirks. Verta domėtis, kokiose galerijose galima būtų parduoti savo kūrinius, nusiųsti informaciją apie savo kolekciją,kviesti į pristatymus. 

Pranešėjas paminėjo, jog apie 50 procentų kūrinių būna komerciškai sėkmingi, o perkamiausiais tampa 3 – 4 modeliai. Keli modeliai kuriami tik kolekcijos esmei išreikšti - iš anksto žinoma, jog jie nebus parduoti. 

Tęsinys – 2-oje dalyje.

Vilija Butėnienė