|
Sandalai iš perdirbto plastiko maišelių. infobarrel.com |
Ši Mahatmos Gandhi frazė išreiškia gilesnę prasmę.
Rankdarbių kūrėjai neturėtų susitelkti tik ties pajamų didinimu, dalyvavimu kuo didesniame skaičiuje renginių, savo kūrinius pardavinėti kuo daugiau galerijų ir elektroninių parduotuvių, kuo daugiau ir įvairesnių technikų išbandymu. Tokie pokyčiai yra kiekybiniai, nesukuriantys didesnio proveržio, tendencijos. Rankdarbių gaminimas yra kūryba, kuri turėtų praturtinti žmonių suvokimą. Kuriant rankdarbius ir mąstant apie tai, kokią žinią, idėją jie skelbia žmonėms, rankdarbiai artėja prie meno kūrinių pozicijos.
Pasaulyje kai kurių svarbių asmenų įvaizdis visuomenėje formuojamas patariant, kokias knygas derėtų perskaityti, kuriuose renginiuose vertėtų dalyvauti, su kokiais žmonėmis pažindintis, kad būtų formuojamas reikalingas požiūris į įvykius, gilesnis suvokimas, plečiamas akiratis. Rankdarbių kūrėjas, siekdamas, kad jo darbai nebūtų paviršutiniai, panašūs į kitų, turėtų ugdyti savo gilesnį suvokimą, stebėti tendencijas ne tik rankdarbių srityje, bet ir technologijų, mados, vadybos. Smalsus ir naujovėmis besidomintis, gebantis kitų sričių patirtį perkelti į savo veiklą, visada bus kitų kūrėjų priešakyje, diktuos tendencijas, nuspės galimus reikšmingus pokyčius ir prie jų prisitaikys. Toks kūrėjas yra konkurencingas rinkoje. Jis nesibaimina, kad jo kūrinių kaina yra pernelyg didelė ir jis galbūt nesulauks pirkėjų, kad ant jo prekystalio ar elektroninėje parduotuvėje rankdarbių skaičius yra nedidelis, kad jo kūrinius kas nors gali lengvai nukopijuoti. Kuriant rankdarbius mechaninis technikos išmokimas ir panašių, kokybiškų ir dailių rankdarbių gaminimas šiek tiek panašus į masinės gamybos prekių gamybą: sudaroma gamybos schema, parenkamos medžiagos, įranga, viskas nustatoma ir pradeda nepertraukiamai veikti. Didelį kūrybos greitį dažnai galima palaikyti kuriant vienus į kitus panašius kūrinius. Jie nebebūna tokie vertingi, kadangi jų idėja kartojasi.
Viena kūrėja, dvejus metus prekiaujanti elektroninėje prekyvietėje „Etsy“ ir per tą laiką pardavusi daugiau nei 6000 kartų, dalijasi
patarimais apie sėkmę prekiaujant ir savo nišos radimą. Ji teigia, jog reikia skirti laiko suprasti savo rankdarbiams, kaip kūrybos išraiškai:
· nagrinėti savo pasirinktos rankdarbių srities istoriją,
· tirti esamų tendencijų toje srityje priežastis,
· sužinoti, kokią visuomenės ir kultūros dalį paveikia jūsų kūriniai,
· suprasti, kokios medžiagos yra jūsų mėgstamos ir kas skatina jas panaudoti būtent tokiu būdu,
· suvokti, kas jus įkvepia,
· suprasti, kas sukuria jums iššūkį,
· prisiminti, kas paskatino jus pradėti kurti rankdarbius,
· suvokti, kodėl juos kuriate iki šiol,
· suvokti, ar jūsų asmeniniai gyvenimai atsispindi jūsų kūriniuose,
· suprasti, kokias problemas sprendžiate ar galite išspręsti, kurdami rankdarbius,
· nuspręsti, kaip norėtumėte, jog kiti vertintų jūsų rankdarbius.
Renkantis rankdarbių spalvų paletę, modelį, raštą, ji siūlo priimti daugiau pagrįstų, apgalvotų sprendimų nei tik nuspręsti, jog „tai atrodys gražiai“.
Be abejo, ne visi rankdarbiai turi pereiti iš artefaktų į šedevrų poziciją: reikia atsižvelgti ir prisitaikyti prie turistų, daugelio mugės lankytojų poreikių. Tačiau tikrai originalaus, apsvarstyto, kūrėjo mintis, lūkesčius atspindinčio rankdarbio sukūrimas turėtų būti kūrėjo siekiamybė. Galbūt toks rankdarbis bus tik vienas iš visų sukurtų, galbūt mažiau suprantamas ir todėl mažiau kitų vertinamas, bet labai brangus ir vertingas pačiam kūrėjui. Tokio rankdarbio sukūrimas yra didelis iššūkis, reikalaujantis kūrybinės aistros ir drąsos. Tai – kokybinis pokytis rankdarbių kūrėjo veikloje. Toks pokytis atrodo perspektyvus.
Kokia jūsų nuomonė apie tai? Ar jūs ilgai svarstote, prieš sukurdami rankdarbį? Kas jus įkvepia?
Vilija Butėnienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą